Prievartos vaikas

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Prievartos vaikas

Prievartos vaikas

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Labas visoms. Nesiteisinsiu, kodėl esu anonimas ir neprašysiu bambeklių aplenkti temos, nes to jos vistiek nepadarys. Taip pat nusiteikiau ir tam, kad tema bus išvadinta fake, bet juk bet kokiu atveju atsiras nors viena narė, kuri palaikys mane. Iš tiesų galėčiau užduoti man rūpimą klausimą, nepasakodama visos istorijos, tačiau norisi ne tik sulaukti atsakymo, bet ir išsipasakoti. Esu prievartos vaisius. Ne, nebuvo taip, kad mamą išprievartavo nepažįstamas žmogus, bet vistiek gimiau po išprievartavimo. Bent jau ji taip teigia. Situacija tokia, kad mama gyveno su mano tėčiu. Buvo susituokę, susilaukė pirmagimio, t.y. mano sesers. Vėliau jie išsiskyrė. Vieną dieną girtas tėtis užsuko namo susirinkti daiktų ir prieš mamos valią su ja pasimylėjo. Tuomet gimiau aš. Nežinau, kodėl mama niekam nieko nesakė, kodėl mane išvis gimdė, nes ji manęs nemyli. Nei ji, nei mano sesuo. Man jau 15 metų, bet visą gyvenimą buvau engiama. Nesakau, kad mane mušė, manimi nesirūpino, nemaitino, nerengė, tačiau jos abi pastoviai naudodavo psichologinį smurtą. Vieną kartą mama su seserimi išvažiavo atostogauti ir manęs nepaėmė, nes mamos teigimu, ji norėjo pailsėti nuo blogų prisiminimų. Buvo ir daugiau panašių situacijų, kai būdavau atstumta. Su tėveliu iš pradžių bendraudavom. Jis, priešingai nei mama, mane labai, labai myli. Labiau, nei mano seserį. Mama ir sesuo tėčio nekenčia, todėl man uždraudė su juo bendrauti. Nors teismo nutarimu tėtis mane gali matyti, tačiau mama man draudžia su juo matytis, ir nežinau kodėl, bet tėtis nieko ir nedaro. Galbūt bijo, kad išlįs tiesa. Iš pradžių kentėjau ir tylėjau, tačiau dabar sesuo išsikraustė, o su mumis gyvena patėvis. Jis prie manęs kabinėjasi. Graibosi, čiupinėjasi ir lenda. Man taip šlykštu. Sakiau mamai vieną kartą, bet ji netikėjo. Nebežinau, ką daryti. Iš tiesų, pagrindinis klausimas, ką man toliau daryti? Nes aš noriu gyventi su tėčiu. Su juo susisiekti negaliu, nežinau kur jis gyvena, numerio neturiu. Bet nebegaliu daugiau pakęsti mamos ir sesers neapykantos man ir patėvio priekabiavimų. Ką aš galėčiau daryti? Kur man kreiptis, kad galėčiau pasimatyti su tėčiu? Ar išvis būdama 15-os metų turiu teisę kažką daryti ar už viską atsako tik mama? Prašau, padėkit man, nebegaliu taip gyventi, nes man labai, labai sunku..

Page 3 of 7
(nežinomas) (archyvas)

Šaunuolė! Labai už Tave džiaugiuosi, žinok! Ir, autore, tik netrink temos, labai noriu žinoti, kaip sekasi Tau tėčio paieškose!

(nežinomas) (archyvas)

Jei žinai jo vardą ir pavardę (jei ne, rask savo gimimo liudijimą), paskambinus 118 pasakytų jo tel nr, jei abonentas,o galbūt net ir adresą, kuriuo jis yra registruotas.

Manau, kad tokiu atveju dar patarimų galėtų suteikti jaunimo linija, gal klystu, nežinau

(nežinomas) (archyvas)

Vargšė Man baisiausia, kad mama netiki dėl patėvio;/// Būtinai pasisakyk kamnors, kol tavęs nenuskriaudė

(nežinomas) (archyvas)

Turėsim rašytoją! Labai šaunu!

(nežinomas) (archyvas)

Protinga mergaitė esi, tikiuos tau pasiseks! Sėkmės ir laikykis!

(anonimas) (archyvas)

Labai, labai Jums ačiū. Šį mėnesį aš saugi, mama atostogauja, patėvis dirba. Kuomet mama būna namie, jis nelenda prie manęs. Todėl mėnesį dar turiu gana saugų, tikiuosi. Pabandysiu per šią savaitę nukeliauti dar senuoju tėčio adresu, jei nieko nesigaus, kreipsiuosi į tą Gyventojų registro tarnybą. Ačiū Jums labai, tikrai, tikrai labai naudingos informacijos suteikėt dauguma. Ir, žinoma, ačiū už palaikymą, labai sunku viską laikyti savyje.

(nežinomas) (archyvas)

O kokiam mieste Tu gyveni? Su jokiais suaugusiais nebendrauji? Gal jie galetu padeti,nors ir pati gali nueit i vaiku teisiu tarnyba,papasakot viska ,turetu rast tavo teti

(nežinomas) (archyvas)

O tu nenori čia tėčio vardo, pavardės atskleist. Gal kas pažįsta netyčia

(anonimas) (archyvas)

Netrinsiu temos, pasipasakosiu čia, kaip kasdien sekasi.

O rašymas tik bus mano pomėgis. Vis dėlto aš linkstu padėti kitiems, todėl būsiu psichologe/gydytoja/veterinare ar kažkuo panašiu, laiko dar yra apsispręsti, bet rašyt nenustosiu niekada.

Ačiū už gražius žodžius.

(anonimas) (archyvas)

Bijau. Viską kol kas darau atsargiai, nes tikrai paranojišką baimę turiu dėl mamos, kad ji sužinos, jog ieškausi tėčio, nes yra prigrasinus man.

(nežinomas) (archyvas)

O kaip ji Tau grasina, kad šitaip prigąsdinta esi?

(nežinomas) (archyvas)

Galų gale, kai rasi tėtį, jam pasipasakok apie šį priekabiavimą. Manau, jis turėtų tvarką padaryti.

(anonimas) (archyvas)

Aš gal labiau bijau ne mamos, o patėvio. Nes pastebėjau tokį keistą dalyką, kad kuo labiau susipykstu su mama, tuo dažniau patėvis kimba prie manęs, nes žino, kad mama tikrai manimi netikės. Juokingai graudu, bet kartais atrodo, kad mama net žino šitą dalyką ir propaguoja. Nors gal ir išsigalvoju, bet kažkodėl man taip atrodo.. Ir šiaip tokiu atveju ant manęs pyks ir mama, ir sesuo, ir patėvis, ir labai sunku bus gyventi su aplinkiniais, kurie manęs nekęs dar labiau..

(nežinomas) (archyvas)

118 neranda nei manęs, nei mano vyro, google duoda daugiau rezultatų…