Jau pas bureja tai gink Dieve neikit. Nebus geriau. Neatjunkit aparatu palaukit. Jei tikinti nueikit i baznycia. Kaip sakau niekas nevyksta siaip sau, kad ir kaip ziauru ir tragiska tai butu

Uzuojauta is visos visos sirdies autore, laikykites, stiprybes Jums

o jus galvojot ji su nieko ir nekalbejo? nebejuokinkit. Zinau viena bureja, pas ja pries savaite uzsirasyti reikia, buria daug metu, ir visiems viskas issipildo, as jei nebezinociau ka daryti, vis tiek nueiciau

Gyvenimus zmones dar labiau susigriauna per tas burejas.

Aš nenuleisčiau vilčių ir dar laukčiau.. Stiprybes

Uzuojauta stiprybes jums tikiuosi dievulis jum pades laikykites.

o tai ką ta viską žinanti būrėja pasakys? Čia nėra “nežinojimas ką daryti”, yra tik vienintelė išeitis ir autorė ją žino, tik ryžto trūksta.

Išvis, kenkiat žmonėms su savo kliedesiais apie būrėjas, čia kad prieš savaitę užsirašyt reikia, tai atseit jos “gerumo” įrodymas? Tūkstančiai bobučių telefoniams sukčiams paskutinius pinigus atidavė, bet tai kad dauguma patiki jų skiedalais, nereiškia, kad jie sako tiesą.

IMHO, čia jau jau būtų visiška nepagarba klausti būrėjos, ar reikia nutraukti žmogaus gyvybę.

Aš tai nieku gyvu nepasirašyčiau tokių popierių. O jei nutraukdama jo gyvybę palaikančius aparatus užkirsit kelią stebuklui? Manau Dievas geriausiai žino šią situaciją, kai jau bus laikas pats jį pasiims, o Jūs nesiimkite spręsti tokių dalykų. Kartais ir tas laikas su aparatais artimiems žmonėms padeda lengviau susitaikyti ir ta mirtis nebūna visai netikėta, kažkaip spėja žmonės apsiprasti su ta neišvengiamybe ir lengviau tą priima.

Tai toks ir stebuklas, toks ir dievas, jei jam taip lengvai kelias užkertamas.

Laikykitės, autore. Galiu tik įsivaizduoti skausmą, kurį jūs dabar patiriate. Linkiu daug daug stiprybės. O jeigu pasakant savo nuomonę, dėl aparatų atjungimo, tai jeigu man būtų tokia situacija, kad partnerio gyvybę palaikytų tik aparatai… Sėdėčiau kiekvieną dieną prie to žmogaus ir niekuo gyvu nepasirašyčiau tokio popieriaus, net jeigu visi iš eilės sakytų, jog šansų nulis. Stebuklų būna ir laukčiau iki paskutinio.

Aš laikyčiau prijungtą kiek įmanoma ilgiau. Nes niekad nereikia prarasti vilties, juolab žmogus buvo labai labai mylimas. Dėl mylimo vyro tokioj situacijoj kovočiau dantim ir nagais, jei reikėtų, rėkčiau ant visos ligoninės,kovočiau su sakančiais, kad reikia jį paleisyi, bet tikrai tikrai jokio popieriaus nepasirašyčiau. Nė už ką.

Žinau mergaitę, paauglę, kuri pabudo po 3 mėn. Tikrai tuo metu maniau, kad jau viskas ir mirs. O stebuklų būna

Labai jus užjaučiu ir linkiu vilties bei tikėjimo. Suprantu, kaip sunku matyti mylimą vyrą šalia, prijungtą prie aparatų, su mažai vilties, kad pabus. Linkiu stebuklo

Del kazkokiu priezasciu taip atsitiko. Niekas nevyksta siaip sau. Dabar tik atrodo, kad viskas griuva… patys nesenai palaidojom teta, sunku labai, bet zinau, kad ji nuejo pas savo sunu. Nors jos cia tikrai be galo truksta

Visom jėgom kibciausi į artimus žmonės, bandyčiau įžvelgt juose gyvenimą, prasmę, pradėčiau kažkuo užsiimti kad nukreipti mintis, arba kad įkvėptų mane gyvent.. Stiprybės, autore