Parašykite, autore, jei norite man. Ir man teko išgyventi vyro netektį, gal bent kažkiek pavyks Jus nuraminti…

Kuo didžiausios stirprybės.

Neatjunkit nuo aparatų. Žinau atvejį, jog žmogui irgi nebuvo JOKIOS vilties, beliko tik atjungt nuo aparatų… IR kai atėjo ta diena, vaikinas pajudino pirštą. Dabar jis vaikšto ir gyvena normalų gyvenimą.

Autore, klausiate, kaip prisiversti atjungti aparatus. Atsakymas paprastas- jūs protu suvokiat, kad jūsų vyro nebėr, o tai, kad jo širdis dirba (palaikoma aparatų), tik formalumas, kuris nieko nekeičia. Tačiau jūsų pasąmonė neprileidžia tokios minties ir tikisi, kad “galbūt”. Jums reikia tą suvokimą, kad jūsų mylimas žmogus mirė, perkelti į pasąmoninį lygmenį. Siūlau pabandyti saviįtaigą- daugybę kartų sau per dieną kartokite, kad jo nebėra ir eidama pas jį į ligoninę eikite ne kaip pas žmogų, kuris, (anot jūsų pasąmonės), dar gali atsigauti, bet kaip prie kapo, tik tiek, kad dar galite žmogų matyti. Nebekalbėkite su juo, kaip su gyvu. Kalbėkite taip, lyg stovėtumėt prie kapo- ne “kaip aš tave myliu”, bet “ačiū, kad buvai mano gyvenime”. Kalbėkite būtuoju laiku, ne esamuoju. Palaipsniui turėtų tas suvokimas, kad jo nebėra, pasiekt pasąmonę.

Simona, ką jūs čia šnekat? Jūs autorei suteikiat vilčių, nuo kurių jai tik skaudžiau bus. Kai žmogaus SMEGENYS MIRĘ vilties nebėr. Jokios. J-o-k-i-o-s. Tam vaikinui nebuvo mirusios smegenys, jei jis tą pirštą pajudino. bet kai mirusios smegenys vilties nėra. Žmogus NEGALI gyventi be smegenų, nors jūsų atveju suabejočiau tuo, jei užtenka “proto” autorei, kurios vyro smegenys mirusios, dar teikt kažkokių vilčių. Nors ko norėt- ne veltui Simona. Per 20 gyvenimo metų nesutikau nė vienos normalios- visos kažkokios į pušį atsitrenkę. Gal vardas ir nė prie ko, bet tokia mano gyvenimiška patirtis.

@superrmergaite Pritrėkšt, nes aš stengiuos patart autorei? Aš, savo ruožtu, ne pirmoj temoj pastebiu, kad tu labai idealistiškai į gyvenimą žiūri. Tokios idealistės, deja, teškiasi ant žemės iš padebesių labai skaudžiai. Ir tu nukrisi vieną dieną. Visi nukrenta. Ko gero arba esi dar labai jaunutė, kad gyvenimas nespėjo aplamdyt, arba tiesiog esi ta laimingoji, kurios DAR nespėjo aplamdyt pagyvenus ilgiau. Bet visgi linkstu prie minties, kad pas tave tiesiog per daug to paaugliško maksimalizmo ir idealizmo.

“Manau Dievas geriausiai žino šią situaciją” mjo, nuo šitos vietos ir nebeskaičiau….

o jus vaiku turit? gal dirbtinio apvaisinimo budu dar butu galima ju susilaukti?

Jeigu smegenys mirusios, šansų nebėr. Tokių žmonių juk organus donorystei aukoja, tad visos, kurios svaigstat apie viltį – atsipeikėkit. Žmogus nebepabus, jo sąmonė, siela ar dar kas (priklauso kuo tikit), jau dingo. Liko tik materialusis kūnas, indas.

@superrmergaite Lenkiška nuomonė? O kodėl ne švediška? Kodėl ne graikiška? Aš tiek pat lenkė, kiek ir, pavyzdžiui, amerikietė. O kaip tu žiūri į gyenimą labai puikiai atskleidžia tavo postai.O tavo amžių tavo koltūra ir negebėjimas priimti kitokios nuomonės. Nors mužikas gali būti bet kokio amžiaus, geriau pagalvojus. Baigiu aš su tavim diskutuot. Ne lygis man su mužikėm kalbėt.

lololol

U MAD BRO?

Tu pilno proto? Prie ko čia žmogaus vardas? ;DDDDD Nu tokios cirkininkės tai jau seniai nemačiau

Uzjauciu labai. . Laikykites. . Bet jei galima taip,as nepasirasyciau. . Zinau atveji, kur zmogus po 10men. atsigavo. . .

Stiprybės jums, sunkumai mus tik stiprina, o atlaikyti juos tikrai įmanoma!! *

@kasbah paskaityk darkart- aš pati parašiau, kad vardas NĖ PRIE KO. Tiesiog su būtent šiuo vardu normalių žmonių sutikt nepasitaikė.