sugniuzdyta,pasimetusi
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
situacija tokia, gyvenom su vaikinu tris metus(kartu esam/buvom penkis). Jis be galo atviras,visuomet viska papasakoja ir t.t, bet yvyko tai,ko nesitikejau is jo niekada gyvenime…teko darbo reikalais pries pora menesiu jam isvykt i kita sali,as likau viena musu bute. Viskas kaip ir gerai,paskambindavo,zinute kokia parasydavo. Ir stai viena diena(pries beveik dvi savaites) man taip ant sirdies negera paliko,kad nezinojau i kuri kampa namuose lyst..nusprendziau jam paskambinti,ir..kai jis pakele rageli,as kaip is niekur nieko pareiskiau,kad nebemeluotu(net pati nezinau kodel taip pasakiau),kad pasakytu ka prisidirbo. Žinot,ta minute norejau skradziai zemen prasmegt jis pasake,kad kaip tik pries kelias akimirkas permiegojo su viena pana(as ja pazistu,bet mes nesam drauges)…Meciau rageli,ta pacia akimirka susirinkau savo svarbiausius daiktus ir isejau pas tevus. Jis kaip kulka kita diena gryzo i lietuva,manes namuose nerades,atejo pas mano tevus,as net nepasirodziau,nenoriu net ziuret i ji,o kaip sirdi skauda..jis man skambina,raso,kas dien aplink langus vakarais slankioja,as su juo net kalbet nenoriu,nieko nebenoriu. O mano tevai nezino del ko as gryzau,nieko jiems nesakiau,ir netgi nenoriu sakyt,esu labai uzdaro budo. Kaip man pasielgti su juo? Aiskintis ka nors ar ne? as tiesiog negaliu i ji paziuret,sprendziu,kad butu geriausia taip viska ir palikti,kaip manot? As tokia pasimetusi…
Autorė dabar priėmė tokį sprendimą ir nereikia pamokslaut ir įžeidinėti jos. Atleisti nėra lengva, reikia laiko. Net ir atleidus lieka nuoskauda. O vaikiškumas nėra blogai, tai bet kokiu atveju nuoširdesni žmonės, neturintieji tiek pykčio, sugebantieji jausti situaciją ir greitai rasti sprendimą.
Stebiuosi, kad jums 30 metų. Jūs dar vaikas ir greičiausia niekada nesuaugsite. Amžina paauglė. Ne jūs nuo vyrų turėtumėte bėgti, o vyrai nuo jūsų. Čia mano nuomonė. Beje, trisdešimtmetės nerašinėja anonimais ir dar taip vaikiškai. Užuojauta jūsų tėvams. Turbūt būsite amžina jų sugyventinė.
ilgai kalbejomes,bet taip ir nemokejo paaiskinti kas ji pastumejo link kitos,bekalbant jis is niekr nieko man pasipirso…nan pasidare taip pikta,kad tokiu savo poelgiu nori viska uzglaistyt,tai tiesiog pasakiau kad daugiau manes nebeskaudins,ir negaliu bent jau siuo metu su juo buti.
juokinga tas : “as niekada neatleisciau”… nezinot kada ir uz ka ir kam ir kodel atleistumet. taip kad tie as niekada vaikiski…
tik patariu, jei nuspresite atleisti turesite tai ir pamirsti ar bent jau prisiversti apie tai niekada nekalbeti ir nepriekaistauti ir nekelti klausimu ar su ja buvo geriau ir pan…
taip. dabar jau autore kalta del neistikimybes. zmogui ir taip sunku, kam dar labiau slegti?
as irgi uz pasikalbejima, bet is jusu pasisakymu supratau, kad neva viskas cia iprasta ir nieko tokio.
As atleidau pries 10 metu. Kol kas nesigailiu, kad neistikimas itarimu neturiu.
Pasiusciau toki velniop.
SORRY,BET MAN VYRU NUOMONE MAZIAUSIAI DABAR RUPI
gyvenime būna šimtai situacijų ,tūkstančiai. mes visi tokie greiti nuteist, smerkt ir panašiai. bet nei vienas nesigilinam kaip ir kodėl. visada galvojame kad aš taip nepadaryčiau, bet padarome ir šimta kart padarome…
Tau paciai geriau zinot ar tau jo reikia ar ne. Musu patarimai cia nieko neduos. Tiesiog apsispresk ar galesi jam atleisti, ar tau jo reikia. Zinau ne viena istorija, kai zmona atleido vyrui paklydeliui ir jie iki siol laimingai gyvena, o jis i kaire daugiau neina. Tai skaudu, bet ne pasaulio pabaiga.
As nesislapstau,juk kasdien vaikstau i darba,uzsiimu savo veikla kaip ir anksciau,tiesiog,kai grystu namo,neisileidziu jo,tevai dirba popietineje pamainoje,taigi jie nemato kai jis ateina. As tiesiog neturiu noro i ji ziureti,klausytis ir t.t. Suprantu,kad penki metai nera kaip penki menesiai,bet…
o dabar apversk įvykius taip kad tu atsiduri tokioje situacijoje. kaip tu pasielgtum ? permiegotum ar ne? kaip elgtaisi? na aš apie tai kad tavo vaikinas sužino kad tu miegojai su kitu.
O koks didvyris. Gerulis. Perduok linkėjimų nuo manęs.
Ilgai slapstytis negalesit,manau geriausias variantas butu atvirai pasikalbeti.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
