situacija tokia, gyvenom su vaikinu tris metus(kartu esam/buvom penkis). Jis be galo atviras,visuomet viska papasakoja ir t.t, bet yvyko tai,ko nesitikejau is jo niekada gyvenime…teko darbo reikalais pries pora menesiu jam isvykt i kita sali,as likau viena musu bute. Viskas kaip ir gerai,paskambindavo,zinute kokia parasydavo. Ir stai viena diena(pries beveik dvi savaites) man taip ant sirdies negera paliko,kad nezinojau i kuri kampa namuose lyst..nusprendziau jam paskambinti,ir..kai jis pakele rageli,as kaip is niekur nieko pareiskiau,kad nebemeluotu(net pati nezinau kodel taip pasakiau),kad pasakytu ka prisidirbo. Žinot,ta minute norejau skradziai zemen prasmegt jis pasake,kad kaip tik pries kelias akimirkas permiegojo su viena pana(as ja pazistu,bet mes nesam drauges)…Meciau rageli,ta pacia akimirka susirinkau savo svarbiausius daiktus ir isejau pas tevus. Jis kaip kulka kita diena gryzo i lietuva,manes namuose nerades,atejo pas mano tevus,as net nepasirodziau,nenoriu net ziuret i ji,o kaip sirdi skauda..jis man skambina,raso,kas dien aplink langus vakarais slankioja,as su juo net kalbet nenoriu,nieko nebenoriu. O mano tevai nezino del ko as gryzau,nieko jiems nesakiau,ir netgi nenoriu sakyt,esu labai uzdaro budo. Kaip man pasielgti su juo? Aiskintis ka nors ar ne? as tiesiog negaliu i ji paziuret,sprendziu,kad butu geriausia taip viska ir palikti,kaip manot? As tokia pasimetusi…