Žlugimas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas,
Šiame forume radau panašių temų, todėl sumaniau ir aš parašyti savo šiokį tokį išgyvenimą, na gal tai ne išgyvenimas,tai labiau stipri gyvenimo problema.
O viskas yra tai, kad tiesiog neišeina ar tiesiog nemoku bendrauti su žmonėmis, atsipalaiduoti, būti linksmas, ko pasekoje, visus stumiu nuošalin, todėl dažniausiai lieku vienas ir nesuprastas (atsiskyręs, kitaip tariant “mėmė” )
Seniau galvodavau, kad tokia problema tik “vienadienė”, gal tiesiog ne ta nuotaika, na žinot kaip būna, bet pasirodo tai tikrai rimta problema kuri ištiesų yra žlugdanti, nes kiek būnant tūsuose, ar taip su draugais niekaip neišeina ar tai atsipalaiduoti ar pasidaryti įdomiam, būnu kažkoks užsisklendęs savyje nors tu ką, nepadeda net alkoholis, žodžiu niekas neatpalaiduoja manęs. (išskirtiniai atvėjai būna, kai būnu su labai artimais draugais, kurių ištiesų nėra daug, bet ir tai kartas būnu nesavas) esu baisiai sarmatlyvas,drovus, jau nuo vaikystės aš toks, o charakterio žmogaus jau manau nebepakeisi tai tavo gyvenimas ir viskas o tai nebūdinga vaikinams ir mano manymu šias savybes turint šiuolaikiniam pasaulyje – pražūtis.
Visą paauglystę (šiuo metu man 19) budavau kompleksų kalnas, kiekviena detalė žiūrėdavau, dėl visko kompleksuodavau, lygindavausi su kitais, todėl esu ir budavau tylenis, nes vis mintyse neatsirasdavo atsipalaidavimo ir vis kai su kuo nors šnekėdavau ar šiaip bandydavau šokti, patūsint, niekaip neišeidavo… Galvojau, kad tai paauglystė ir panašiai, praeis, bet viskas išliko, esu nepatenkintas savimi, o dabar kai dauguma bendraamžių skaitosi “subrendę” jie jau turi apie ką pakalbėti,kalba įdomiomis temomis (mašinos, panelės, meilės, prikolai, gyvenimo būdas, atostogos) o aš tiesiog lieku, kaip šuniui penkta koja – pasyvus klausytojas, klausau, nusižvengiu, viena kitą repliką ir viskas, o kažko, kad aš pasakočiau, kad manęs kažkas klausytų to nebūna, bet realiai ir neturėtų to būt, nes kaip minėjau paauglystėje kompleksuodavu dėl kiekvieno menknieko, kaip kad pavyzdžiui jei kas manęs nepasikviečia į lauką visada baisiai imdavau į širdį ir šiaip dauguma laiko praleidžiu tik prie kompiuterio (tai darau vien dėlto, kad kaip ir sakiau nėra labai daug draugų, o kaip jų gali būti jei visada būni mėmė? Niekam tokie žmonės nereikalingi, na nebent tuo atveju jei reikia ką nors paduot, kur nors nuvežt, paskolint pinigų.
Aišku jūs sakysite “domėkis kažkuo, susirask pažinčių ir būsi įdomus, bet kaip tai daryti jei tiesiog to nemoku ir visiem aš esu per “prastas”. vien kai žmogus su manimi kalba aš jam tiesiai į akis negaliu žiūrėti, vėlgi kažkokios limbinės smegenų sistemos veikkla mane sukausto, kad susigėstu ir pasimetu, o kam įdomu su tokiu žmogumi kalbėti? Ogi niekam. + gyvenu mažame miestelyje, dėl šios priežasties dar sunkiau surasti kažkokių naujų pažinčių, nes manau visi jau mane,bent jau iš kokių kalbų ar matymo žino, kad aš esu “mėmė”, nepasitikintis savimi. ———————————
Apsilankymas pas psichiatrą garantuos diagnozę, dėl kurios ateityje reikės lankytis ir lankytis vien tam, kad įrodytumėt esąs sveikas. Realybė tokia, kad psichologo konsultacija yra ligonių kasų apmokama paslauga, o ligonių kasos apmoka tik ligų atvejus, taigi psichiatro konsultaciją išrašo psichiatras, prieš tai parašęs diagnozę.
Jei nori pm parašyk ;D
Atleisk, neskaičiau visų postų, tik tavo pirmąjį, bet ar tu studijuoji? Jei dar ne, tai kai pradėsi, išvažiuosi į kitą miestą, viskas pasikeis. Nori, nenori susipažinsi su naujais žmonėmis, galbūt tai padės?
MAJESTIC tema
Manau, kad turėtum susirast kokią veiklą, kuri tau sektųsi ir teiktų malonumą, toki dalykai labai pakelia pasitikėjimą savimi, tuomet turi ką kitiems papasakoti ir pasidarai įdomus. Dar labai padeda savitaiga, turi įtikinti save, kad tu esi neprastesnis už kitus, kad tu gražus, bendraujantis ir t.t. Tiesiog kiekvieną dieną skirk bent mažą dalį savo laiko prie veidrodžio ir įtikinėk save. Iš šono galbūt atrodo tai kvaila, bet patikėk veikia.
rimtai, pabandyk teatrą pažįstu vieną merginą, kuri buvo tylumo ramumo įsikūnijimas, neturėjo draugų, bijojo bendrauti, sėdėdavo nuleidusi galvą ir tiek. mokėsi gerai, buvo nuolatos kviečiama dalyvauti konkusuose, olimpiadose, tačiau ten susidurdavo su savo drovumu. pati mačiau, kai jai reikėjo kalbėti viešai, ji net dusti pradėjo, renginį turėjo sustabdyti, kad ji nusiramintų. ir ji pradėjo lankyti teatrą. po vasaros aš jos neatpažinau, kitas žmogus. bendraujanti, linksma, drąsi, visuomet besišypsanti, būriai draugų, vaikinas. pražydo, spinduliuoja pasitikėjimu savimi be to, teatruose renkasi nuostabūs žmonės, visi skirtingi, bet visi įdomūs. susirastum nuostabių draugų ir dar, dažnai teatrai (bent jau kai kurios grupės) organizuoja išvykas į užsienį, festivalius, tad tuo pačiu pamatysi pasaulį, susipažinsi su kitų tautų žmonėm
O ar lankai ką nors? nes manau,kad įvairūs sporto būreliai, šokiai..na žiūrint kas tau patinka..suteikia pasitikėjimo savimi ir tuo pačiu prasiplečia pažinčių ratas ir šiaip manau, kad turi stengtis pats motyvuoti save, stengtis negalvoti, kad esi blogesnis už kitus..kažkodėl manau, kad aplinka tave neigiamai veikia, nes ir pas mane yra buvę tokių atvejų kai negaliu bendrauti laisvai su žmonėmis, yra tokių žmonių kurie labai sukausto ir sunku su jais kalbėti, išsipasakoti..gal tiesiog tavo kelyje TIK tokie ir pasitaikė? vis tiek neliksi savo miestelį visą gyvenimą, išvyksi kur nors mokytis ar ką ir pasikeis viskas į gerą nėra blogai, kad esi tylus, nevisi galim būti vienodai iškalbūs ir aktyvūs. Ir tikrai ateis tas laikas kai susirasi panelę, ir atsiradus jai tikrai daug kas pasikeis..merginos turėjimas manau tikrai tau suteiktų didelio pasitikėjimo savimi.. tad nebijok kalbinti tu merginų!!! na, bet kaip sakoma lengva kalbėti, bet sunku padaryti.. o šiaip tai jei nori pabendrauti ar ką tai visada gali man parašyti :>
Mano vaikinas-butent tokio ‘tipazo’… Tai galiu pasakyti is patirties,kad kai atsiranda tinkama mergina,tokie vaikinai pradeda pamazu keistis Tad,stebedama saviski,galiu drasiai teigti,jog nuo musu draugystes pradzios praejus 1 metams,jis padare DIDELE PAZANGA
Padaryk asmenybes charakterio testa charakteris.info Pades labiau susivokti savyje as pvz esu ENFP tipas, tai irgi esu per daug reikli sau, perfekcioniste
Aš ir norėjau siūlyt daryt, nes labai primena mane. O kiek žinau,didžiausi perfekcionistai -ENFP, INFP, jis spėčiau INFP galbūt.
Tikekimes autorius padarys si testa ir parasys cia rezultata
Hmm, tikrai įdomus testas
Bet nemanau, kad mane atitiko, mano rezultatas ESFP tipas.
Tas testas nieko nepadės, jei rašo, kad aš į Obama panašus, tai man tuo ir tikėti? OK!
Platonas rašė:
„Apie žmogų daugiau sužinosi su juo valandėlę pažaidęs, nei prasikalbėjęs ištisus metus.“ Žaidžiant mes laisvai tyrinėjame pasaulį. Taip mokosi vaikai. Žaidimo priešas – baimė. Kai bijome, nustojame eksperimentuoti, ir taip nustojame mokytis ir augti. Tai ko gi mes taip bijome? Labiausiai bijome atrodyti kvailai. Kas bus, jei padarysime klaidą? Bet klaidos ir yra eksperimento esmė. Vis tiek jas darysime. Duok laisvę joms nutikti, tegul jų būna apsčiai ir tavo progresas dar bus spartesnis. Turėtumėm per dieną padaryti tiek klaidų, kad tai mums jau nerūpėtų. Tikroje kvailystėje klaida neegzistuoja, nes neegzistuoja teisingas kelias. Tragiškiausia tai, kad dalykas, galintis mus išlaisvinti – leidimas sau pakvailioti, yra būtent tai, ko mes nedarome. Kai bijome būti kvailiais, mes bijome būti bet kuo. Tampa paprasčiau dingti, tapti mediniais. Pradedame galvoti, kad teisumas reiškia savo klaidų maskavimą. Bet juk yra visiškai atvirkščiai. Išdidumas nori atrodyti gražiai, tačiau nuolankumas nebijo kvailos išvaizdos. Juk žmonės vis tiek pamatys mūsų klaidas. Turėtumėm girtis savo silpnumais. Tuomet būsime laisvi linksmintis. Žinot ką, norėčiau susukti filmą, kaip šimtai vaikų susiduria su situacijomis, kad kažką nepadoru daryti viešai. Įsivaizduoju, kad būtent tada žmonės praranda kontaktą su savo geriausiu žaidimų draugu – jų pačių vidiniu vaiku.
aha INFP daug kas atitinka, nors pats gyvenime nesijaučiu užtikrintas kažkuo, nežinau ko noriu
”Nežinau ko noriu”,manau tai kankina daugelį..
Pasakysiu kaip daugelis-išeik iš komforto zonos,daryk tai-ko bijai.
Aš kai bijodavau apsikvailint, ar galvodavau ką kiti apie tai pagalvos, iškart įsivaizduodavau kitą žmogų darantį tai, ir kaip į tai reaguočiau.Ir visad suprasdavau,kad viskas iš ”iš piršto laužta”. Žodžiu,reikia įdėt darbo su savim. Nežinau kaip vaikinam,bet merginom pasitikėjimą savim padeda pakelt pvz šukuosenos pakeitimas, nauji rūbai,komplimentai ir t.t. Jauties gražesne ir automatiškai labiau savim pasitiki. Tik nežinau kas vaikinams kelia pasitikėjimą..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
