Atsiduodu kritikai (pabaiga)
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Galbūt pamenat “Gašliąją istoriją”… taigi grįžtu su trenksmu.
Gyveno kartą mažas berniukas, kuris mylėjo didelius lėktuvus. Berniuko vardas buvo nekažką – Juozapotas. Todėl dažnai gėdydavosi ir prisistatydavo tiesiog Juozuku. Kartą atsitiko nelabai geras dalykas, tėvas pavadino jį Chosefinu. Berniukas ne juokais sutriko ir pabėgo į laukus. Lankose sutiko seniai matytą pilotą Aleksą. Aleksas dažnai kliedėdavo apie visokius skrydžius į šiltus kraštus, o Juozapotas tikėdavo tomis nesąmonėmis. Susėdo abudu po ąžuolu, Aleksas tarė:
– Žinai ką?
Vaikas vėpsojo.
– Visai norėčiau sukonstruoti lėktuvą. Atsibodo valdiškais skraidyti. Pradėsim konstruoti rytoj nuo aušros.
Juozapotas labai susidomėjo. Plojo rankom nekantraudamas. Tačiau neturėjo išmonės, kaip pabėgti iš įskaudinusio tėvo…
varyk varyk.
Kitą rytą pirmas atsibudo ir paspaudęs tėvui ranką atsisveikino. Eidamas prigriebė paltą, piniginę, vyniu maišiuką ir skardos atraižų, patraukė. Tėvas sunerimo neradęs vynių, bet vaiko neįtarė pradanginus. Juozapotas kopė kalnan link piloto trobesio. Iš toli mojavo nukvakęs šeimininko šuo, uodega buvo nerealiai pukuota. Aleksas plušėjo po ąžuolu brėždamas brėžinį.
minciu kratinys. 1. ryta atsibudes, pirmas, o tai kam spaude ranka,mieganciam tevui? jei jis dar miegojo? 2. eidamas pagriebe ir pasieme 3. jau tevas sunerimo. 4. kope kalnan 5. mojavo suo ir prie to pacio dar ir apie uodega rasai(?) 6. jau plusejo prie azuolo. zodziu.
aš nesuprantu kas čia per tekstas, ta prasme šiaip ale istorija kokia ar kaip? pamokanti, šiaip tavo erezijos, nori kažką tuo pasakyt? nėra ką veikti? nežinau kaip reaguot į tokį be normalios pradžios tekstą su beveik visu tekstu minčių šuolių
Va, ačiū už išsamų komentarą, turėsiu omeny.
Pabaiga atsakys į visus klausimus, manau, kad pamokanti daugiausiai
idomu, bet kam mazybines formos kelelis, bliudelis? specialiai ar netycia gavosi?
Gal nebus pravalas.(???)
Man patinka gražu mažybiniai žodžiai, šiek tiek įnešama tautosakos.
Modernumo norėjau įnešti ir nežinojau, kuo pakeisti šį žodį.
Grožinė literatūra tam ir yra grožinė, kad ją būtų malonu skaityti kaip nuoseklų tekstą, o ne teiginių rinkinį. Tai, ką jūs norite pasakyti nei pusės puslapio neužimančiu tekstu, galima aiškiai aprašyti turbūt tik dešimteriopai ilgesniu tekstu. Turiu galvoje, kad jūs norite šiuo trumpu tekstuku aprašyti tiek pagrindinio herojaus jauseną ir santykius su tėvu, tiek tėvo charakterį, tiek kažkokį lakūną, kuris taip pat demonstruoja charakterį dėl velniai žino ko.
Ar jūs skaitote grožinę literatūrą? Kokie autoriai patinka?
o man visai neblogai pasirodė. siužetas gal ne pats įdomiausias (tiktų mažajai auditorijai), bet gana gražus stilius, neskaitant kai kurių nevartotinų žodžių ar gramatikos klaidų.
nes šo su odiga buvo
siap jau rasytojams yra skirti kiti tinklalapiai, jei gu ka. tai ten ir rasliavokite.
Man patinka minimalizmas, kai viskas sutelpa trumpai. Patinka Hesse, Bukovskis.
Negi jums trukdo, nebūkit tokia pikta.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
