Atsiduodu kritikai (pabaiga)
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Galbūt pamenat “Gašliąją istoriją”… taigi grįžtu su trenksmu.
Gyveno kartą mažas berniukas, kuris mylėjo didelius lėktuvus. Berniuko vardas buvo nekažką – Juozapotas. Todėl dažnai gėdydavosi ir prisistatydavo tiesiog Juozuku. Kartą atsitiko nelabai geras dalykas, tėvas pavadino jį Chosefinu. Berniukas ne juokais sutriko ir pabėgo į laukus. Lankose sutiko seniai matytą pilotą Aleksą. Aleksas dažnai kliedėdavo apie visokius skrydžius į šiltus kraštus, o Juozapotas tikėdavo tomis nesąmonėmis. Susėdo abudu po ąžuolu, Aleksas tarė:
– Žinai ką?
Vaikas vėpsojo.
– Visai norėčiau sukonstruoti lėktuvą. Atsibodo valdiškais skraidyti. Pradėsim konstruoti rytoj nuo aušros.
Juozapotas labai susidomėjo. Plojo rankom nekantraudamas. Tačiau neturėjo išmonės, kaip pabėgti iš įskaudinusio tėvo…
vynių –> vinių
pukuota –> pūkuota
vėžimas –> vežimas
bliudelį –> bliūdelį
Ale keista, kad daug sudėtingesnės vietos parašytos be klaidų
nelabai aiškiai rašai, trumpi sakiniai, minčių šuoliai, mąstau gal tu geriau eilėraščius rašyk ?
Aš kaip tik galvoju, kad ilgoki mano sakiniai. Vienam sakiny per daug įvykių.
Žinau, buvo gana greitai perrašoma nuo rankraščio. Šiaip esu raštinga.
Jūs jaučiate skirtumą – bliūdelis košės ar bliūdas košės? Prie ko čia mažybinė forma
Aš stiliui šiaip labai priekabi, bet jūsiškis man patinka Mėgstu lakoniškumą. Tai va dėl stiliaus viskas ok, o nuoseklumo kaip jau kitos parašė vietomis trūksta, toks įspūdis, kad skubėdama rašėt, nesužiūrėjot, ar jau buvo pabudęs tas tėvas, ar ne
Galbūt, nes rašiau viešoj vietoj, namie rašyti nemėgstu
O kaip jums Juozapoto charakteris?
Aš ką nors parašiusi kuriam laikui atidedu į stalčių, o paskui iš naujo peržiūriu ir pataisau Kad nebūtų va tokių kliurkų
ne taip išsireiškiau, o tu teisingai pastebėjai, dėl to, kad vienam sakiny daug įvykių, bet ir šiaip dalykas tas, kad visur šokinėji vienam po kito sakinio skirtingos mintys, veiksmai, žmonės, dingsta logika. tu nedetalizuoji visai, neapsisunkini smulkintis, kad kažkas kažką suprastų, tu supranti ką nori pasakyt, bet kiti nelabai
Liuks charakteris mažojo Juozapočiuko
Kad daug kas rašo taip, kad nieko nesuprasi…
O man patiko!!!
Galiu išduoti, kad buvo paslėpta mintis, kad vaikas augo be mamos, todėl tokie juo nuotaikų šuoliai (su lakūnu bendraujant)).
Man iškart labai įstrigo labai trumpi, šokinėjantys sakiniai, kurie pasako tik faktus, kas ką padarė. Sausokai.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
