Mano vyras – ne vyras
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Vienu žodžiu, bandysiu trumpai paaiškint situaciją, nes pastaruoju metu jaučiuos gana prislėgta, pikta, o draugėms nesinori skųstis…
Gyvename dideliame bute su sužadėtiniu, auginame leliuką. Jis dirba, bet tikrai nepersidirba – namuose būna jau apie 3 val. dienos, o uždirba visgi nemažai. Per visą tą laiką, kol jo nėra namuose, aš spėju sutvarkyti visą butą, padaryti valgyti, prižiūrėti kūdikį, mūsų augintinį, studijuoti ir dirbti (per kompiuterį). Kai jis grįžta, namai blizga, valgyti visada yra daug ir skaniai, na, žodžiu, nėra dėl koo rūpintis. Esmė tame, kad man tiesiog vėžį varo tai, kad jis nei kiek nesirūpina buitimi. Visus darbus, kuriuos aš paprašau padaryti (nes neįstengiu pati arba būnu pavargusi) jis atlieka arba visiškaii atmestinai, arba iš viso neatlieka. Pavyzdžiui, paprašau išsiurbliuoti kambarį. Kai jis tai “padaro”, atėjusi pamatau, kad vis tiek pilna šiukšlių, o jis sau ramiai guli prie kompo. Kai paklausiu, kodėl jis taip atmestinai viską atliko, pasako, kad jam kitaip neišeina, ir, jei noriu, galiu siurbliuot per naują. Nieko nesutaiso, nesiima jokios iniciatyvos. Kai darėmės remontą, viską dariau aš: lupau tapetus, tinkavau, skaldžiau plyteles, lakavau duris ir t.t.. Aš užsakinėjau baldus, buitinę techniką. Gal pusę metų prašiau jo, kad pakeistų perdegusius halogenus. Aišku, jis to nepadarė. Todėl paraudus iš gėdos to prašiau savo tėčio….
Man tiesiog žiauriai nepatinka tai, kad namuose aš esu šeimos galva, o ne jis. Kad aš turiu rūpintis vyriškais dalykais, viską nustatyti, paaiškinti, rūpintis ir pan. Apskritai, jis yra geras žmogus, gerbiantis mane, man visados nusileidžiantis, bet net ir tai man nepatinka – aš noriu, kad jis mokėtų pasiginčyti, tarti paskutinį žodį ar panašiai…
Nežinau, norėčiau kažkokių jūsų nuomonių, gal tai seniai išgvildenta tema, bet man ji tiesiog neduoda ramybės.
Žodžiu, esminis temos klausimas: kaip iš tylaus “čiuvelio” padaryti rimtą vyrą?
Aha, man irgi sako, kad pailsėčiau ir nesukčiau galvos dėl visokių dalykų. Jis niekada manęs neverčia kažko daryti, viską darau pati. Bet tik dėl to, kad žinau, kad jei aš to nepadarysiu, to nepadarys niekas..
Nu blyn…tai JŪs nėsčia visus tuos darbus dirbote,o jis sugebėdavo nusimuilinti?
Jau tikrai nebučiau taip aukojusi.Matyt gyvenime esate tikras šilumvežis ir tempiate visą traukinį.
Nežinau kaip Jums reikėtų jį skatinti,jei net nėsčiai leido taip sunkiai dirbti,įprastai vyrai savo nėštukes lepina.
Bandykite perkelti atsakomybę po truputį,po vieną žingsnelį,kad pats nesuprastu.Jeigu reikia nuspręsti kažkokį dalyką klauskite jo nuomonės.Aišku jis greičiausiai sakys ,kad nuspreskite Jūs,bet nepasiduokite,sakykite :Aš nežinau kaip čia geriau,nesuprantu.Vienu žodžiu po truputį Jūs vaidinkite blondinę
Gal po biškį jis įpras vaidinti vyrą
Labai labai artima man situacija.
As atradau sprendima.
Tiesiog kazkada suvokiau, kad tas pats zmogus su skirtingais zmonemis skirtingai elgiasi. T.y. jei jus namuose galva, jis automatiskai tampa jusu pavaldiniu. Jei jus nesielgsite kaip galva, jis prades augti ir uzaugs iki galvos.
As pradzioje bijojau prarasti valdzia, taciau paaiskejo, kad ir man labai patinka namuose buti pavaldine.
As pradejau visokiais budais auginti jo vyriskuma ir ego. Pabrezti jo prota ir gebejimus. Net kai zinodavau atsakyma, as kreipdavausi i ji patarimo. Viesumoje sakydavau “as neiznojau, bet maniskis man labai gerai patare…”. Kai manau, kad jis nusisneka, as rimtu veidu sakau “Manai? Na tikrai, gal ir taip”. (Seniau sakydavau “nu tu ir nusisneki”. Jei padaro ka blogai, nezeminu jo, o tiesiog svelniai viska suvynioju i vata arba tyliai, kai jis nemato pataisau (pvz. isplauna indus murzinai-nieko nesakau, tyliai perplaunu kai nemato).
Vienu zodziu – jei leisite jam jaustis vyru, jis ir elgsis kaip vyras. Jei leisite jam jaustis svrabiu seimoje, jis ir jausis ir atitinkamai elgsis.
Kuo labiau ji zeminsite nurodymais, priekaistais, paliepimais, pastabomis ir t.t., tuo labiau jis virs i medvilnini skuduriuka
Beje, kai visaip kaip aukstinu saviski, as darau prielaida, kad zmonems is sono nebeatrodau tokia protinga kaip anksciau (nes mat klausiu saviskio patarimu ir pan.), taciau kas man darbo?
zmogaus nepakeisi,jis nesutvertas buiciai ,paprasciausia tau reikia prie to taikytis,o ,kad sakai ,tau nepatinka toks zmogus ,kur tau nusileidzia,tai cia dar klausimas ,ar tikrai nusileidzia ar tik nenori leistis i konfliktus ir visokius aiskinimus,labai pasitiki ,manydama,kad jis leidzia tau tarti paskutini zodio po keliu metu paaiskino gana as irgi asmenybe ir suprask kaip nori
Beje, pagrindus siam mokslui paemiau is vyresniu ismintingu moteru, kurios is visisko sh…. sugebejo supervyrus uzsiauginti Moterys turi buti gudrios, o ne staciokes kietuoles.
Jei jums sunku viska pakeisti, isivaizduokite, kad pati gyvenate su labai valdingu zmogumi. Ir koks jo elgesys skatintu jus issikleisti kaip savarankiska stipria asmenybe ?
Neklausykite mergaiciu, kurios sako, kad jo nepakeisi ir jis nesutvertas buiciai.
Nereikia jo keisti, reikia keisti save ir savo elgesi su juo. O jis tik prisitaikys prie pasikeitusios situacijos ir taps tuo, kuo jus norite, kad jis butu.
Ismeginta ir patikrinta !
Kas dėl darbų – taip. Na, jis lepino mane kitais atžvilgiais – rūpinosi sveikata, visados nupirkdavo, ko paprašydavau, visur kartu su manim eidavo, jei būdavo sunku ką padaryti, jis visados padarydavo už mane ir pan. Sakydavo, kad “nesitąsyčiau ir nepervargčiau”. Aš ir stengiausi jo klausytis. Bet galop pamačiau, kad klausant jo patarimų ir nieko nedarant, niekas ir nejuda į priekį. Darbų atžvilgiu jis yra tikras tinginys. Pats tikriausias. Tiesiog nesuvokia, kas yra atsakomybė. Dėl vaikučio nieko nesakau – nuo pat gimimo labai myli, džiaugiasi, rūpinasi.
Visiskai pritariu! As irgi savo vyra visaip aukstinu ir giriu aplinkiniams, tai jam baisiai kuklu buna Bet vis tiek sirdy dziaugiasi, kad as juo zaviuosi
Taip, būtent tokių patarimų ir laukiau išties, manau, reikėtų jam mėginti parodyti, kad tai jis yra vyras. Labai šaunu, kad visgi tai, pasirodo, įmanoma
Jūsų vyras kartais ne šaulys?
Beje, aš labai dažnai stengiuosi jį įtraukti į kažkokius sprendimus. Dažnai sakau: kaip tu pasakysi, taip ir bus. “O jis atsako: nežinau, kaip nori”.
pazistama situacija..drauge turi toki drauga,nuolat turi skatinti ji kad padarytu elementarius dalykus,iniciatyvos nulis is jo puses,sake drauge kad turut negales gyventi su tokiu vyru.nors ir kokios geros sirdies bebutu jisai,bet vyras turi buti vyriskas,kad ir kaip ziauriai tai skamba kai kurioms.man paiai nepatinka moteriski vyrai,uz kuriuos viska reikia daryti.nezinau,tokia mano nuomone.ypac matant aplink pavyzdziu kai vyrai stengiasi del seimos,daro viska kad tik seimai butu gerai.
Na ne, o kas?
Tiesiog pasirodė pažįstamos savybės
Cia gal ne i tema, bet mano vaikas Saulys – tai visais klausimais turi savo nuomone
Vienos mano draugės vaikinas šaulys, o charakteris toks pats, kaip ir manojo
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
