Noriu pasikalbėti su ja.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos ir moterys,
beprotiškai ir beviltiškai jaučiuos čia rašydama, bet tebūnie. Žymiu anonimą, nes skolinuosi draugės anketą, kad sukurt šią temą.
Liko keleri metai iki trisdešimtmečio. Bendravimų su vyrais buvo visokių, bet vis kažkas netikdavo, nesutapdavo, prasilenkdavo… kol išvykus darbo reikalais į kursus sutikau JĮ. Pirmas toks ženkliai vyresnis, bet ir pirmas toks, kuris taip kojas pakirto. Dėmesį rode subtiliai, inteligentiškai, o aš įjungiau visas pajėgas, kad neišsiduot, jog kaip paaugliukė dieną naktį apie jį galvoju, planuoju, fantazuoju. Užsimezgė graži dviejų suaugusių žmonių draugystė: pokalbiai, filmai, diskusijos, teatras, pasivaikščiojimai ir, galų gale, lova. Jo namai kitam mieste nei gyvenu ir dirbu aš, o dirba jis periodiškai užsieny. Susimatydavom tik savaitgaliais ir tai ne kiekvieną. Kelis kartus buvo taip išsiilgęs, kad skraidinosi į darbo keliones. Laukdavau viešbuty ar šmirinėdavau po miestą, kol jis sėdėdavo susitikimuose.. bet viską atpirkdavo nuostabus laikas vakare/naktį. Taip tęsėsi pusmetį. Spontaniškai vis dažniau pasiūlydavau, kad jis po darbų ne pas mane lėktų, o aš atvažiuočiau – man gi nesunku. Tokie siūlymai tai negirdom nuleisti būdavo, tai pasiūlytos tos pačios alternatyvos. Ir taip 7 ar 8 pažinties mėnesiui einant ėmė rastis vis kažkokių kabliukų, bet tada lyg ir nepastebėjau, o gal ignoravau savo nuojautą. Kol galų gale tiek dėl noro nustebint, tiek dėl rusenančių nuojautų nusibeldžiau pas jį, oro uoste nustebint. Įsivaizdavau, kad paženklinsiu jo viengungišką būstą moters kvapu, nuostabiai praleisim laiką… reakcija neišdavė pasimetimo, bet kažkaip sugebėjo išsivežt prie jūros ir vėl “ženklinau” viešbutį savo tais moteriškais kvapais. Nuo tada nuojauta jau ėmė mirksėt raudonom sirenom. Galvojau- negi būsiu ta durnė, kuri pusę metų suaugusio draugo namų nemato, atvažiavusi į jo miestą būna saugiai išgabenta iš pavojinos zonos ir apsimeta, kad viskas gerai? Buvo vienas pokalbis, kitas. Be dramų ir isterijų, rodos, viską išsiaiškindavom, sulaukdavau labai racionalių paaiškinimų, nuoširdžių išsikalbėjimų bet viduj kažkas vistiek kirbėjo.
Užbėgant įvykiams už akių, dar po mėnesio aš sėdžiu viską išsiaiškinus prie pc ir apžiūrrinėju jo dukros facebook profilį. Dukra gyvena su mama ir… tėčiu, be abejo. Tuo pačiu vienišu žaviu vyru, su kuriuo laimingai sau draugauju aš, kvaila višta. Lyg ne gana ir taip visos šios muilo operos – jo žmoną aš pažįstu. Na, nepažįstu, bet… teko su ja dirbti vienam projekte prieš kokius 5 m. ir iki šiol prisimenu, kokia žavi ir protinga moteris ji pasirodė. Iškart iš nuotraukų pažinau, po to suradau projekto vakarėlio nuotraukas, kur abi taurėm susidaužusios kikenam….
Noriu su ja pasikalbėti. Paskambinti, prisistatyti kaip “ta iš tos įmonės su kuria darėt tą projektą” ir pakviesti kavos… o kalbėčiau pačios suprantat apie ką.
Sakykit, ką darytumėt mano vietoje? Kaip reaguotumėt jos vietoje, man prisistačius? Kad princą mest per bortą žinau, neaušinkin burnų apie jį.
tai kad 95proc anksciau ar veliau eina i kaire. ir kas is to? jus jam ne pirma ir ne paskutine
visgi ši tema visai mane išvarys iš proto : ) po “empatijos” pasakymo galvojau sau: durne, nesikišk, susirink savigarbos šukes ir mesk tą kuilį, o žmonai nesirodyk. Po jūsų pasisakymo galvoju: eik, sakyk, padėk moteriai, kovok už tiesą!
žodžiu, ir verkiu ir juokiuos.
Į sveikatą. Gerai, kad šiuo metu “esate užsivertusi darbais” – turėsite šiek tiek laiko viską sukramtyti, susivokti ir susidėlioti viską į vidines lentynėles. O kai viduje bus bent šiek tiek daugiau tvarkos, galėsite tinkamau ir į aplinkos faktorius reaguoti.
o šitą statistika iš kur? 95 procentai yra labai labai daug.
Autore, spręsti bet kokiu atveju Jums. Bet vienareikšmiškai: kiekvienas tolimesnis Jūsų veiksmas turi būti apgalvotas, ne spontaniškas.
Dar žiauriai durnas klausimas neduoda ramybės- kam JAM tas vargas? Pusmetis važinėjimo, dėmesio, dovanų. Ir pergulėjau toli gražu ne iš karto… tai jei duodasi ir duosis, kam tiek investicijų? Tuoj 30, o staiga supratau, kad nė velnio vyrų nesuprantu.
anksciau ar veliau taip jau atsitinka. ir ne tik vyrams DD tik neaisku kada,ar po 10 ar po 15metu bendo gyvenimo
Na kaip ir rašydama temą manau tikėjotės, kad visko sulauksit, bus ir prieš ir už pasakymą, bet manau bus protingiausia tai atsisėsti ir pagalvoti apie vieną jau suprastą dalyką.
Šitiek laiko buvot su vyru kuris jus apgaudinėjot, atėjo diena kai sužinojot viską, o dabar atsisėskit ir pagalvokit, ar būtų buvę lengviau jei anksčiau, kad ir tą pačią dieną, būtų priėjusi prie jūsų moteris ir pasakiusi: “Mieloji, šitas jau turi šeimą, ir tu jam būsi tik meilužė” Kas geriau? Karti tiesa? Ar saldus ir ilgas melas?
Pastatykit save į žmonos vietą ir spręskit kaip gi būtų jums geriau. Ir tada turėsite atsakymą kaip elgtis toliau
Sėkmės
nuosirdziai linkiu jums stiprybes, nes tikrai manau kad jums dabar be galo sunku
su tokiu poziuriu jus man panasi i nelaiminga moteri.. 95 procentai?is kur tokia statistika?man nuosirdziai jusu gaila,jei leidziat vyrui jus isdavinet,nes visi taip “daro”
priimdama sprendima apie vaika nepamirskit
Jokiais budais nesikiskite i seimos reikalus.
Cia jau vyro reikalas, ne jusu, jo sazines, ne jusu.
Suzinojote ir atsitraukite nuo jo, negriaukite seimos.
Liksite nesuprasta, apsaukta paleistuve, meiluze ir dar visokia kitokia…kam jum tas purvas ir dar papildomi nervai?
Kol kas atrodo labai ramiai reaguojat, tai lai taip ir buna, meskit ji is galvos ir susirasit dar nuostabesni zmogu.
Zinokit, is savo patirties ka galiu pasakyti, tai kad labai gerai sutariau su kolega (jokio intymo) ir nusprendziau parasyti jo zmonai, na mes sutariam, jis turi zmona, as vyra, kodel negalim keturiese susitikti, na supratote, norejau draugystes. Buvau iskart isvadinta labai negraziai ir kolegos zmona iskart uzdejo statusa – meiluze. Pasistengiau graziai ir ramiai nupasakoti situacija, deja jai nepavyko graziai isklausyti, ji laikesi savo pozicijos ir vos nepaskleide gandu kitiems asmenims. Nutruko visi bendravimai ir dziaugiuosi, kad kolega isejo is darbo.
Kam jums to reikia? Pagalvokit, suaugusi moteris esat. jau vien atkersysite palikdama ji
as noreciau zinoti zmonos vietoje, bet neisivaizduoju kaip sureaguociau.
Aš tai norėčiau žinoti, nesinorėtų man raguotai, bet ale “laimingoj” šeimoje gyventi. Kas kalbat apie šeimos griovimą, tai jau ji kaip ir subyrėjus, jei vyras tiek laiko kitos moters glėbyje praleidžia.
O, autore, aš asmeniškai neišdrįsčiau tikriausiai susitikti prie kavos. Tikriausiai paskambinčiau papasakočiau situaciją ir jeigu paprašytų susitikti tik tada tikčiausi.. O jūs labai drąsi moteris, sėkmės
Nežinau kaip būtų, jei pati atsidurčiau tokioje situacijoje, bet jei būčiau žmona ar draugė tai tikrai norėčiau sužinoti. Jei vyrui 30 metų, tai žmonai turbūt panašiai, dar jauna, jei sakote, kad ir protinga, simpatiška, gal susitvarkys gyvenimą be tokio pimpio, o jei jau žinojo apie tai, tai vis tiek liksite švaria sąžine ir jūsų niekad negalės apkaltinti šeimos ardymu ar vadinti meiluže, nes būsite išsigynusi iš karto.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
