Po mirties, jei kūnas nekremuojamas, jis po kelerių metų suyra. Jei nepalaidoja labai greitai, kūnas nerandamas ir sau sėkmingai voliojasi kur nors gamtoje, tai tada jis suyra į druskas, skysčius ir dujas dėl bakterijų ir paties kūno fermentų veiklos. Puvimui įtakos turi daugybė skirtingų faktorių – temparatūra, drėgmė, amžius, priešmirtinės ligos.

Šiaip aš esu už tai, kad kūnai būtų deginami, kitaip tariant, kremuojami. Žemėje gyviems trūksta vietos, o čia dar mirusieji nori turėti savo lopinėlį. Užtenka tų pelenų, kuriuos pasemia krematoriumo darbuotojas.

O šiaip gyvenimo po mirties nėra, nes kūnas nebefunkcionuoja. O tikėjimus apie visokius gyvenimus gimdo baimė mirti. Tie, kurie tokios baimės neturi, neturi ir tikėjimo apie pomirtinius gyvenimus.

Visad galvojau, kad po mirties kūnas tiesiog suyra ir tuo viskas baigiasi, bet mirus artimam žmogui pradėjau naiviai tikėtis, jog siela pateko į dangų ir stebi mane iš ten.

Kas gerai moka anglų kalbą, labai gražus eilėraštis į temą:

Do not stand at my grave and weep,

I am not there; I do not sleep.

I am a thousand winds that blow,

I am the diamond glints on snow,

I am the sun on ripened grain,

I am the gentle autumn rain.

When you awaken in the morning’s hush

I am the swift uplifting rush

Of quiet birds in circling flight.

I am the soft starlight at night.

Do not stand at my grave and cry,

I am not there; I did not die.

o as tikiu Dievu…. .. beje de javu nera nieko ipatingo, tiesiog kartais buna, kad smegenis ar kas ten tiesiog keliom sekundem veliau suvoke kas ivyko, nezinau tiksliai, bet cia mistikos nera panasiai kaip butu jog garsas iki musu ausu kol ateina praeina kazkiek laiko, arba ziovaujam kai plauciuose truksta oro, siaip gali but netikslu, nes pamirsau, bet esme ta pati

Esu girdejusi istorija.Vyras skundesi sono skausmais, labai daug pinigu skyre tyrimams, ivairiems gydytojams, bet jie nerado jokios priezasties. Po kurio laiko apsilankius pas ekstrasense ji jam papasakojo, kad pries n metu (praeitame gyvenime) vyras buvo nuzudytas ismeigus ieti i sona. Pasake kazkoki varda ir pavarde, gyvenama vieta mazdaug, o vyriskis pagautas susidomejomo pradejo ieskoti informacijos apie toki zmogu.Ekstrasense neklydo, rado po ilgu paiesku zmogu tokiu vardu ir pavarde, mirusi nuo ieties. Nezinau kiek tai tikra, bet vercia susimastyti…

Nieks nežino kaip ten yra ištiesų…Ir nieks nepapasakos…

Bet… Mano tėtis patyrė klinikinę mirtį ir po to kai atsigavo, teigė jog matė tą baltą šviesą ir t.t. Ištikrųjų, jo požiūris labai pasikeitė į gyvenimą po šio įvykio. Ne vieną kartą yra sakęs, kad mirties nebijo ir ji nėra baisi kaip visi galvoja… Ką ten žinosi, ar čia kalbos iš fantazijos skyrelio, ar ne, pats turi tą išgyvent matyt, kad suprastum… Po visko teko truputėlį skaityti, domėtis, tai tą šviesą tunelio gale daktarai paaiškina moksliškai, kai tiesiog smegenims trūksta deguonies taip įvyksta, neatkartosiu žodis į žodį, bet esmė tokia, jog kiekvienas renkasi ar tai priimti moksliškai ar ne… Tai tiek.